Noriu jūsų paklausti, kaip turėčiau pasielgti, ir kuris, aš ar mano vaikinas, turėtumėm labiau pasistengti ir truputį pasikeisti.
Susipažinome beveik prieš metus, jisai neturėjo nieko prieš kad aš turiu sūnų, ir tai mane labai džiugino, jis daug laiko leisdavo su draugais prie butelio, bet po kažkurio laiko pasikeitė, nes suprato kad girtas darosi labai agresyvus, grasina man, negalvoja ką kalba, vien tik šlykščius žodžius…
Galvojame kartu gyventi, bet aš bijau, nes kai susipykstame jis pradeda rėkti, spardyti, daužyti baldus, vadinti mane visokiais šlykščiais žodžiais, grasinti… Bijau, kad jeigu su juo apsigyvensiu, viena gražią dieną ir man klius… Bet kartais galvoju, gal aš blogai elgiuosi, gal viskas dėl mano kaltės, esu žmogumi kuris praeityje stipriai nudegė ir bijau, taip sakant, likti „po padu „.
Visą laiką su juo ginčijuosi, aiškinu, kad negerai elgiasi, kad turėtų manęs labiau klausyti, kad elgiasi lyg butų mano tėvas, nes kiekviename žingsnyje mane moralizuoja ir sako man, ką turėčiau daryti, kad esu tik moteris, ir turi būti taip kaip jis pasakė, kad šeimoje turi vadovauti vyras… Aš pasimetusi, nes vis galvoju, gal tikrai reikėtų nuleisti galvą ir daryti taip kaip jis sako, gi aš tik moteris…
