Psichoterapija siekiama giliau analizuoti žmogaus asmenybę, jam kylančias problemas, orientuojamasi į pasąmonę, siekiama, kiek įmanoma struktūriškai pertvarkyti asmenybę, analizuojamos gilesnės psichologinės sutrikimų priežastys, sprendžiami vidiniai konfliktai. Savo darbe taikome Kognityvinę elgesio terapiją. Kognityvinės elgesio terapijos (KET) – tai moksliškai pagrįstas ir įrodytas tikslingas minčių ir elgesio keitimo metodas, kuriuo siekiama pašalinti simptomus ir geriau adaptuotis. Psichoterapijos metu dirbdami kartu terapeutas ir klientas mokosi keisti kliento mąstyseną, keičiamas neadaptyvus elgesys į elgesį, kuris padėtų įveikti sunkias klientui situacijas.
Kognityvinės elgesio terapijos metu didelis dėmesys skiriamas ryšiui tarp:
- įsitikinimų (ką mes galvojame),
- emocijų (ką mes jaučiame),
- elgesio (ką mes darome).
KET pagrįsta prielaida, kad emocijos ir elgesys yra didele dalimi ne visada teisingų įsitikinimų pasekmė. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kognityvinė elgesio terapija yra metodas, tinkamas gydyti:
- įvairius nerimo sutrikimus (socialinis nerimas, įvairios fobijos, panikos sutrikimas, generalizuotas nerimo sutrikimas, potrauminis streso sindromas, obsesinis – kompulsinis sutrikimas)
- nuotaikos sutrikimus (depresija, bipolinis sutrikimas)
- asmenybės sutrikimus
- valgymo sutrikimus
- įvairias priklausomybes (alkoholio, kompiuterio, lošimų)
- tarpasmeninių santykių sunkumus (sunkumus užmezgant ar palaikant santykius)
- įveikiant menkavertiškumą
- padedant tvarkytis su emocijomis.
Psichoterapija gali būti taikoma ne tik psichologiniams sutrikimams gydyti, bet ir siekiant geriau pažinti save. Taip pat teigiama, kad KET yra veiksminga sprendžiant vaikų problemas, dirbant su probleminiu paauglių elgesiu.
Konsultuoja psichologės-psichoterapeutės Rosita Katauskienė, Ignė Lukminė
